Tinklapyje apie trobelę šiaurės rytų Lietuvoje, Dubingiuose, turbūt kiek keistokai išdygusi tema: Afrika. Bet ji neišvengiama galvojant apie mus įkvėpusias patirtis ir yra kur kas labiau susijusi su mūsų veiklomis, nei gali pasirodyti. Taigi, čia pasidalinsime trumpais istorijos gabaliukais, kuri vadinasi

Išmok keliauti. Keliauk, kad išmoktum.

Tokiu šūkiu mes, 20 studentų iš 7 Europos šalių, 2013 metų rugsėjį nusipirkome du senus autobusus, susiremontavome, kad net Vokišką techninę apžiūrą praėjome, keli iš mūsų išsilaikė D kategorijos teises, ir lapkričio 4 dienos naktį (kai eismas mažesnis, ir vairuotojų patirtis neviršijo kelių valandų) išvažiavome pro universiteto vartus Ulfborg miestelyje, Danijoje, su tikslu pasiekti…

Gvinėją Bisau, Afrika.

Per 4 mėnesius įveikėme beveik 14 000 kilometrų, 7 Afrikos šalis, sudeginome 2500 litrų dyzelino, numetėme po 10 kilogramų (ir vieną kitą žilą plauką aptikome), tačiau kilometrų skaičių lenkia tik įgytų patirčių skaičius. Tranzuoti, gyventi su vietiniais žmonėmis, nuo šiukšlynų iki rūmų, klausyti jų istorijų, stebėti, kokią skirtingą įtaką kiekvienai šaliai paliko jos „globėjai“ kolonijalistai – visa tai buvo kur kas daugiau nei 12 metų mokykloje su istorijos, sociologijos, politologijos ar ekonomikos vadovėliais.

Dalinantis tarsi dar kartą viską išgyvename ir dar stipriau suvokiame įgytas pamokas.

Tai kodėl Afrika?

Mokykloje ne vienas iš mūsų mintinai mokėmės datas ir pavardes visų Amerikos prezidentų, tačiau Afrikos žemyno, sparčiausiai augančio gyventojų skaičiumi, esančio taip arti mūsų, turinčio glaudžius istorinius ryšius su Europa, sunkiai išvardintume bent 10 šalių iš 54 (ką jau bekalbėti apie istorinius ryšius).

Žiūrėdami į Eifelio bokštą galvojate apie meilę ir Paryžių? Mes galvojame apie tūkstančius tonų metalo, kasto kruvinu vergų darbu iš Mauritanijos, atplukdytu iki Prancūzijos pastatyti jokios praktinės reikšmės neturintį ‘meną’, įrodyti savo imperinę didybę (tuštybę?).

Sekmadieniais šioje erdvėje dalinsimės po mūsų afrikietišką istoriją.