Ar yra besidominčių hempcret’u?
Kvietimas
Temos Archyvai: Statybos
Dubingiai iš viršaus
Stogas
Ačiū visiems, kurie prisidėjote prie šio smagaus projekto. Jūs didelį darbą ne tik padėjote sklandžiai įgyvendinti, bet ir pavertėte tai švente!
O viskas buvo taip…
Gimus mažąjai namų šeimininkei, sustiprėjo poreikis ir lizdą tvirtesnį, pastovesnį susisukti. Vienas didesnių projektų – senos trobos stogo keitimas. Su dideliu noru turėti pakankamai vietos priimti gausią šeimą ir būrį draugų po savo stogu, nusprendėme, iškelti ir antrą aukštą. Ilgai kūrėme, generavome idėjas, braižėme, kol galiausiai jaunoji namų viršininkė su tėčiu palaimino šį projektą ir – pirmyn į darbus!
4 DIENŲ TRANSFORMACIJA:
Bendromis draugų ir giminių jėgomis per vieną dieną nuėmėme seną stogą, per tris – pastatėme naują karkasą aplink seną namą, iškėlėme antrą namo aukštą ir naują stogo konstrukciją.
Kanapių spalių sienelė
Šeimos siurprizas
Nusipirkus sodybą 2012 metais, minties iškart kurtis nebuvo. Galvoje švilpė klajonių vėjai ir virė daug neišsikristalizavusių idėjų.
Kol 2013 – 2017 metais keliavome, širdyje tupėjo saugus kampelis pavadinimu „namai“. O kad šis kampas visai neapželtų, tiek mintyse, tiek pievose, šeima pasirūpindavo iškrėsdama kokį pokštą:
Pavyzdžiui, Gretos gimtadieniui padovanodami LAIPTĄ>
Mažosios Aleksandros pranašystė Toliau skaityti Šeimos siurprizas
Griovimas
Sakoma, griauti tai ne statyti. Ir taip pirmasis įrašas mūsų ‘Statybų’ skiltyje – griovimas.
O buvo taip…
Teko vasarą praleisti vienkiemyje Labanoro viduryje. Būnant gamtoje, tikiu, daug kam kyla mintys – kaip smagu būtų pensijoje turėtį kokį namelį vidur miško… Visiška laisvė.
Mums šios mintys išsirutuliojo iki – o kodėl gi laukti pensijos? Ar skirti savo laiką darbui mieste kiekvieną mielą dieną, kad galėtum ten išsilaikyti ir galiausiai išsipirkti kelis kambarėlius mūriniame bloke? Ar kiekvieną mielą dieną dirbti sau ir savo žemę? Tai yra du skirtingi, vienodai svarbūs ir teisingi keliai. Skirtumas tik – o kuris kelias tavo?
Pagyvenus Kaune, Vilniaus centre, Anglijoje, jau galėjome drąsiai sakyti, kad mūsų kelias – kitas. Ar pažįstamas jausmas, kai protas maištauja, o širdis, rodos, šypsosi jam tiesiai į akis, sakydada: „Paskui mane“?
Taip mus vedė namų paieškos. Apžiūrėjome dvi vietas ir trečiojoje rodydama pirštu pro bruzgynus į suklypusias trobos gonkeles tariau: „Čia bus mūsų miegamasis“. Jokių loginių paaiškinimų, tiesiog aiškus ir tyras jausmas – čia man gera.
Toliau skaityti O buvo taip…