Nusipirkus sodybą 2012 metais, minties iškart kurtis nebuvo. Galvoje švilpė klajonių vėjai ir virė daug neišsikristalizavusių idėjų.

Kol 2013 – 2017 metais keliavome, širdyje tupėjo saugus kampelis pavadinimu „namai“. O kad šis kampas visai neapželtų, tiek mintyse, tiek pievose, šeima pasirūpindavo iškrėsdama kokį pokštą:

Pavyzdžiui, Gretos gimtadieniui padovanodami LAIPTĄ>

Mažosios Aleksandros pranašystė „parskristi namo ir gaminti jai valgyti“ išsipildė su kaupu. 🙂

Edvino vaikystės svajonė sukurti namą, kur būrtųsi didelė šeima, taip pat pildosi.

Žodis ačiū už palaikymą, už tikėjimą senos trobos prikėlimu čia nepakankamas.

Jūs esate mūsų varomoji jėga!