Su dainuojamąja poezija gyvenu dar nuo vaikystės. Man tai – vienas asmeniškiausių žanrų, giliomis šaknimis ir paprastu, nuoširdžiu, žmogišku akimirkos jausmo dvelksmu. Galbūt dėl to dažniausiai dainuoju savo eilėmis, dalinuosi. Poezijoj dar tik ieškau lakoniškumo, gyvenime domiuosi ribomis ir pusiausvyra. Džiaugiuosi, kai galime bendrauti gyvai, per muziką.

Pirmasis trobos įrašas.

Muzika: Edvinas Petkevičius

Žodžiai: Justinas Marcinkevičius