Kodėl ir ką būtent tokiu būdu mokėmės – keliaujant po Afriką?
Keliauti, kad tai būtų ne tik poilsinės atostogos – būti kuo arčiau vietinių žmonių kasdieninių gyvenimų, su minimaliu biudžetu, kaip lygus su lygiu. Štai kas pavertė mūsų kelionę dar turiningesne: tranzavimas, ieškojimas nakvynės vietinėse šeimose, savo įsitikinimų, ribų, komforto zonos išnykimas. Susikrauni kuprinę būtiniausių daiktų savaitei, dviem (įgudus tai tampa pasas, dantų šepetėlis ir tapkės) ir marš iš autobuso tyrinėti naujos Žemės! Po poros savaičių vėl susirinkus autobuse, visi parsineša savo istorijas, kurios netyla kelias artimiausias dienas, palikdamos įspūdį lyg šioje šalyje gerokai nugyvenai.
Kelionės tikslas buvo išmokti mokytis iš pirminių šaltinių – savo patirčių, išlipti iš turimų žiniasklaidos, švietimo sistemos sukurtų stereotipų apie vadinamas Trečiojo Pasaulio šalis, rasizmą, Islamą, skurdą, laisvąją ekonomiką ar globalinį atšilimą… Afrikoje visa tai kaip ant delno – nuoga tiesa nepridengta jokiais medijos rėmais. Pažinti neiškreiptą realybę ir kartu ugdytis suvokimą, ką šiuo metu labiausiai verta veikti. Tai buvo alternatyvios pedagogikos studijų programos dalis. ‘Alternatyvios’ pedagogikos, nes, priešingai nuo sėdėjimo auditorijoje ir vadovėlių studijavimo, pirma mes studijavime savo patyrimus, realybę, po to tai sulygindami su atitinkamomis teorijomis: istorijos, ekonomikos, sociologijos, aplinkosaugos…
Greta akademinių mokslų, įdomi ir labai vertinga parsinešta užduotis – užrašinėti savo patirtis, vienaip ar kitaip palietusias tavo pasaulėžiūrą, suvokimus. Daugybei patirčių per 4 mėnesių kelionę sunku rasti tinkamus žodžius, bet tai, ką pavyksta išreikšti lape, tarsi užtvirtina ir sudėlioja taškus ant i
Keliais tokiais ‘taškais’ dalinamės kituose įrašuose (kadangi studijos vyko anglų kalba, užrašytos patirtys – taip pat).