Čia paskutinė žinutė šioje svetainėje parašyta ne jūsų rankomis. Toliau apsikeisime rolėmis – jūs rašysite, o mes (tikriausiai ir dar daug kas) skaitysime. Greta, kadangi ši idėja, kaip ir kitos geros idėjos, gimė per tavo gimtadienį, leisk pasveikinti tave su šiuo gražiausiu jubiliejumi ir palinkėti krūvą gerų dalykų:
Seno namo kvapas – jauku.
Girgždančios grindys – jauku.
Pjuvenų tualetas – jauku.
Prakiuręs stogas – jauku.
Kodėl?
Nes priverčia glaustis kartu.
Ji mokosi tarptautinės vadybos ir komunikacijos.
Jis – biologijos ir ūkininkavimo.
Abu jie mokosi alternatyvios pedagogikos.
Kitus jie moko, džiaugtis gyvenimu.
Ar žinai jausmą, kuriam žodžių nereikia?
Ar žinai buvimą, kurio nebūna per daug?
Ar turi draugą, kurį sielos draugu vadini?
Būtent su juo, kiekvieną akimirką brangini.
Greta laiminga, ji turi jį.
Tik spėk.
Gera sėdėti prie laužo.
Gera pjauti žolę.
Gera planuoti natūralų darželį.
Tik spėk.
Gera kai savas traktorius ūžia.
Labai gera kai vagos lūžta po arklo ranka.
Gera.
Kai sniegas paliepia žemei miegoti, čia kalba tyla.
Dubingiuose ji kitokia.
Ji liepia galvoti, eiti, ruoštis. Ruoštis kam?
Pradžioje buvo svajonė.
Jie norėjo būti laisvi ir tuo pačiu ryšyje.
Sutiko vieną gerą žmogų, paskui kitą. Žmonės parodė kryptį.
2012 metais jie užklydo į Verikaičių sodybą. Šulinys, dūminė pirtis ir sena troba lauko apsuptyje – tai buvo ženklai, kuriais norėjosi sekti.
2013 metų gruodžio 5 d. pasirašoma sodybos įsigijimo sutartis ir viešas startas.