Sutartinės

Jau 20 metų, kiekvieną pirmadienį, 17h prie Šv. Onos bažnyčios, VDA rūsyje, Gediminas Žilys, krivis, kuris net mąsto sutartinėmis, pora valandų sėdi su savo kanklelėmis ir traukia mūsų liaudies lobynus. Apie jį, kas kur nugirdę, susiburia besidominčių žmonių ratas pasutartiniauti. Esant progai prisijunkite!

Nes tai veža. Tai – mūsiškos mantros.

Rugpjūtis

Su dainuojamąja poezija gyvenu dar nuo vaikystės. Man tai – vienas asmeniškiausių žanrų, giliomis šaknimis ir paprastu, nuoširdžiu, žmogišku akimirkos jausmo dvelksmu. Galbūt dėl to dažniausiai dainuoju savo eilėmis, dalinuosi. Poezijoj dar tik ieškau lakoniškumo, gyvenime domiuosi ribomis ir pusiausvyra. Džiaugiuosi, kai galime bendrauti gyvai, per muziką.

Pirmasis trobos įrašas.

Muzika: Edvinas Petkevičius

Žodžiai: Justinas Marcinkevičius

HUMAN (2015)

Atsimenate milžinišką Yann Arthus-Bertrand darbą HOME (2009)?

Galima žiūrėti dar kartą arba galima dar ir dar žiūrėti tris HUMAN dalis.

Pelnytai.

Šis filmas yra šiandiena. Tai, kuo kvėpuoja žmonių planeta.

 

Kodėl gi Afrika?

Tinklapyje apie trobelę šiaurės rytų Lietuvoje, Dubingiuose, turbūt kiek keistokai išdygusi tema: Afrika. Bet ji neišvengiama galvojant apie mus įkvėpusias patirtis ir yra kur kas labiau susijusi su mūsų veiklomis, nei gali pasirodyti. Taigi, čia pasidalinsime trumpais istorijos gabaliukais, kuri vadinasi

Išmok keliauti. Keliauk, kad išmoktum.

Tokiu šūkiu mes, 20 studentų iš 7 Europos šalių, 2013 metų rugsėjį nusipirkome du senus autobusus, Toliau skaityti Kodėl gi Afrika?

„Where to invade next?“

Darosi vis sunkiau žiūrėti dokumentinius filmus, nes visi jie piešia tokią negatyvią perspektyvą, kur keliauja mūsų vienalytė kultūra, kad po tokio kino seanso ‘sėdi į depresiją’ bent jau artimiausiai parai.

Tačiau Michael Moore pakeičia požiūrį į dokumentinius filmus: sveikos kritikos, humoro ir idėjų – ‘ o kaip toliau?“ – derinys. 2016 metų būtinas pamatyti filmas:

where to invade next ?

Geriausios Europos valstybių idėjos, kurias Moor’as mano esą verta ‘užkariauti’ Amerikai. Ne abejotinai idėjų ir sveiko juoko dozę gavome ir mes!

Kokias mintis sukėlė jums?

O buvo taip…

Teko vasarą praleisti vienkiemyje Labanoro viduryje. Būnant gamtoje, tikiu, daug kam kyla mintys – kaip smagu būtų pensijoje turėtį kokį namelį vidur miško… Visiška laisvė.

Mums šios mintys išsirutuliojo iki – o kodėl gi laukti pensijos? Ar skirti savo laiką darbui mieste kiekvieną mielą dieną, kad galėtum ten išsilaikyti ir galiausiai išsipirkti kelis kambarėlius mūriniame bloke? Ar kiekvieną mielą dieną dirbti sau ir savo žemę? Tai yra du skirtingi, vienodai svarbūs ir teisingi keliai. Skirtumas tik – o kuris kelias tavo?

Pagyvenus Kaune, Vilniaus centre, Anglijoje, jau galėjome drąsiai sakyti, kad mūsų kelias – kitas. Ar pažįstamas jausmas, kai protas maištauja, o širdis, rodos, šypsosi jam tiesiai į akis, sakydada: „Paskui mane“?

Taip mus vedė namų paieškos. Apžiūrėjome dvi vietas ir trečiojoje rodydama pirštu pro bruzgynus į suklypusias trobos gonkeles tariau: „Čia bus mūsų miegamasis“. Jokių loginių paaiškinimų, tiesiog aiškus ir tyras jausmas – čia man gera.

Toliau skaityti O buvo taip…