Dalinsimės tautos muzika.
Ta, iš lūpų į lūpas, ausis, prieš miegą, rymant kartu, užpildančia lietuvišką būtį.
Patys būdami jos dalimi, nepamiršime autorinės kūrybos.
2005-tieji. Pati pati pirmoji daina, kaip ir įrašas. Pats pirmasis prisilietimas prie dainuojamosios poezijos. Pirmasis kartas, kai tėtis nusivežė į festivalį Akacijų alėja. Tokio didelio dar nebuvau matęs, pamenu, netikėtai išsprūdo „Norėčiau kada nors čia pagroti“, nors tuo metu težinojau kelis grubiai besikeičiančius akordus. Neužtruko nei kelių metų, kai tai išsipildė. Paskui – savas festivalis Ant Žemės Krašto drauge su MPG Vitražai. Taip lašas po lašo kapsi pirmieji kartai, ženklindami kelius atminty.