Daina, senesnė už įrašą. Broliui, supažindinusiam su lietuviškų miškų dvasiomis ir tiems, jaučiantiems jų galias.

Chronologine tvarka. Daina iš 2006-tųjų. Toliau skaityti Prie seno arkinio tilto →

Dalinsimės tautos muzika.

Ta, iš lūpų į lūpas, ausis, prieš miegą, rymant kartu, užpildančia lietuvišką būtį.

Patys būdami jos dalimi, nepamiršime autorinės kūrybos.

2005-tieji. Pati pati pirmoji daina, kaip ir įrašas. Toliau skaityti Lašelis →

Dalinamės pirmadieniniais pasutartiniavimais:

Nepamiršk, kad

pirmadieniais 17h Toliau skaityti Kas regėja →

Jau 20 metų, kiekvieną pirmadienį, 17h prie Šv. Onos bažnyčios, VDA rūsyje, Gediminas Žilys, krivis, kuris net mąsto sutartinėmis, pora valandų sėdi su savo kanklelėmis ir traukia mūsų liaudies lobynus. Apie jį, kas kur nugirdę, susiburia besidominčių žmonių ratas pasutartiniauti. Esant progai prisijunkite!

Nes tai veža. Tai – mūsiškos mantros.

Su dainuojamąja poezija gyvenu dar nuo vaikystės. Man tai – vienas asmeniškiausių žanrų, giliomis šaknimis ir paprastu, nuoširdžiu, žmogišku akimirkos jausmo dvelksmu. Galbūt dėl to dažniausiai dainuoju savo eilėmis, dalinuosi. Poezijoj dar tik ieškau lakoniškumo, gyvenime domiuosi ribomis ir pusiausvyra. Džiaugiuosi, kai galime bendrauti gyvai, per muziką.

Pirmasis trobos įrašas.

Muzika: Edvinas Petkevičius

Žodžiai: Justinas Marcinkevičius